Tūkstančiais prisiminimų “Nuvarvėjęs tortas“

Tūkstančiais prisiminimų vedini – skrenda , dunda, rieda pasaulis švęsti Kalėdų.
Šiemet kalendorius šeimininkėms suteikė keletą dienų ramiam pasiruošimui 🙂
Nusidriekė eilės prie žuvies kioskelio. Į krepšius slysta silkės, menkės, stintos.
Kumpių galvos, žąsys, antys laukia SPA procedūrų – prieskoninio masažo.
Kieme kiekvienas medelis ar krūmelis pasipuošęs lempučių skraistėmis – įkvėpimas pagavo vyrą – baigia iliuminuoti kiekvieną smilgą 🙂
Laukiu vaikų. Jau kai atvažiuos, tai man ir Kalėdos 🙂
Belaukdama, galvoju kokį tortą iškepti. Su tūkstančiais prisiminimų nukeliauju į studentiškus laikus – šį receptą, kilusį iš Palangos, man perdavė draugė – esam ne kartą kartu jį kepusios. Vadinom jį „Nuvarvėjusiu tortu“ – lyg nuvarvėjusi prisiminimais žvakė…

Moliūgo desertai

Pagal labiausiai skaitomus įrašus suprantu – ruduo ir moliūgai siautėja ne tik mano virtuvėje 🙂

Šiemet bandžiau užsiauginti moliūgą ir aš. Pėdoje žemės, be saulės – augo augo, lapojo lapojo, žiedus krovė, o vaisiaus – šnipšt. Na, žiedai gražūs. Tik bergždi.
Kiekvieną pavasarį anyta paklausia ką sodinsiu į man skirtą eksperimentinį metrą žemės. Prikaišau visokių ten čiūdų – tai pomidorų medis, tai meksikietiški agurkai, tai žemuoginiai špinatai. Kol dygsta, tūpčioju aplinkui ir indėniškus šokius šoku, bet išsenka kantrybė taip tupinėti lig rudens.
Pernai pasėjau artišokus. Paskaičiau, kad daugiametis augalas. Sudygo. Pasodinau. Oi kaip prižiūrėjau… Žiemą saugojau. Pavasarį pradėjo sparčiai augti. Mano džiaugsmui nebuvo ribų – turėsiu savo artišokų !!! Lapai tokie mėsingi, stiebai tvirti. Tikėjausi ir vaisių. Tikėjausi, kol vieną dieną pastebėjau anytos darže tokius pačius augalus. Oho, galvoju, tai bent gajūs – ir pas ją prisisėjo. Dar po kelių savaičių supratau, kad tai jos gėlės, panašios į saulėgrąžas…O aš taip auginau artišokus…

Toliau „kankinu“ moliūgą 🙂

Ruošiu moliūgo desertus.
Kepiau moliūgo keksiukus su glaistu iš moliūgo sulčių. Skonis geras, bet išvaizdos – nėr.
Siūlau išvaizdžius, natūralius, skanius – moliūgo zefyrus ir želė iš moliūgo sulčių.

Margutė želė

Nuostabus rytas pranašauja nuostabią dieną. Oras toks ramus , tirštas ir garbanojantis plaukus. Jūra išmetusi gintarų. Kaskart palinkiu sveikatos visiems sinoptikams, kurie neatspėja gero oro :).

Tačiau turiu rūpestį.
Dar savaitgalį gavau iš dukros žinutę, kad prūde apsigyveno antis albinosas. Su giminėm medžiokliais-gamtininkais aptarėm, kad taip, būna baltų ančių su juodom galvom. Bet mūsiškės galva ne juoda – ji visai tokia pati kaip visos, bet balta. Matau kaip su ja niekas nedraugauja – ir plaukioja visa tokia liūdna.
Vakar svečiavomės plaušės kaimynuose – prie jų namų irgi prūdelis. Sako – net baltą antį turim.
Ir kaip suvesti tas dvi baltas antis gretimuose prūduose ???

Įdienojus, sinoptikų prognozės pasitvirtino, bet mano virtuvėj juk nelyja :).
Prieš dažant kiaušinius (nekeptus :)), susukau pačią natūraliausią margą želė.