Saldžiosios Kalėdų dovanos 2014

Šį įrašą kviečiu skaityti naująjame Ma’da’mų puslapyje, spustelėjus Čia

Televizoriaus ekrane coca-cola reklama keičiasi su kepenų ir skrandžio veiklą lengvinančių preparatų reklama. Draugė mesteli – “ir kada tu viską spėji?”…
Taigi, kad nebespėju nieko. Skubu, lekiu ir džiaugiuosi, kad turiu ką veikti, o su metais ateina išmintis, kad jei kažkam pritrūko laiko – vadinasi nelabai ir reikėjo.Saldžiosios Kalėdų dovanos
Prieš didįjį šurmulį aprimo virtuvė – saldžiosios dovanos sudėliotos į dėžutes ir maišelius.
Šiemet dariau fantastinius džiovintų vaisių ir riešutų saldainius, kepiau šokoladinius biscotti , keksiukus ir kalėdinius sausainius su langeliais. Saldžiosios Kalėdų dovanos 2014Saldžiosios Kalėdų dovanos 2014 Skaityti toliau

Trukdžiai

Net prie kompiuterio ekrano užuodžiu kepamų kalėdinių sausainių aromatą – o kad dar geriau užuosčiau, yra atliekami puslapio atnaujinimo darbai, kurie kartais trukdys rasti tai, ko ieškojote.

Tik keletą dienų “Madamos” bus ne visada prieinamos.

Ačiū, kad skaitote!

Su geriausiais palinkėjimais ir padėka už kantrybę, siunčiu jums savo eglučių nuotraukų."Coca cola" 2014"Etno" 2014"Etno" 2014"Sninga?" 2014"Sninga..." 2014"Žiedų žiedai" 2014Balta, graži, pūkuota..." 2014

Marinuoti ir rauginti kopūstai greitoms atsargoms

Šį įrašą kviečiu skaityti naujame Ma’da’mų puslapyje, paspaudus Čia

Nurimo laukai, atidavę visą derlių. Ruduoja arimais, spindi saulėtu ražienų ežiuku, ir, susigėdę savo nuogumo, dengiasi baltu rūku.
Miesteliuose šurmuliuoja derliaus šventės, kai po vasaros darbų, jau galima girtis užauginus patį didžiausią moliūgą. Palangoje – tūkstančio stalų šventė –nepaliauja stebinti žmonių išradingumu ir darbštumu.
Pats metas raugti ar kitaip konservuoti kopūstus – baigiasi natūraliai išauginti ir agurkai, ir pomidorai, o turguje jau pūpso raugintų kopūstų statinės. Ir taip iki pavasario…Marinuoti kopūstai
Pabandžiau vieną raugintų kopūstų senovinį receptuką ir keletą greito kopūstų paruošimo receptukų – labai rekomenduoju. Skaityti toliau

Konservuoti agurkėliai – patys pačiausi

Labai gerbiu žodį, o ypač – duotą . Pridalinau gi pažadų (sau – taip pat ), kurie tarytum drakono uodega – auga, pučiasi, o nukirtus, vėl atauga, ir užgula kaip akmuo. Guodžiuosi draugei – „negaliu rašyti“ – man atsako – „tai ir nerašyk“. Kaip paprasta . Negali, tai nerašyk, nevirk, netvarkyk , ne… Juk ir žinau, kad jos žodžiuose – tiesa – nurimk, pailsėk ir daryk tai, kas teikia malonumą, tada viskas eisis kaip sviestu patepta.
Pažadas Antanui ir visiems tiems,  ragavusiems sūdytų agurkėlių, kurių receptu pasidalino puseserė, prisiekusiems būti mano blogo sekėjais🙂. Net ir Antanas nulenkė galvą prieš manuosius, nors net nenorėjo ragauti, sakydamas , kad nieko geriau nėra už jo rūsyje bačkutėje paraugtus agurkėlius.
Puseserė šį receptą taiko peraugusiems agurkams, kuriuos reikia pjaustyti. Aš gi nepagailėjau nusipirkti mažučius, gražučius, smulkiasėklius.Konservuoti agurkėliai Skaityti toliau

Vienos pyragas su slyvomis

Laukai nugelto rugiais, miežiais, avižomis – saulė sunokino dar ne taip seniai  žaliavusius javus, nuauksindama neaprėpiamus plotus išdidžiai liūliuojančių laukų. Ganau akis pakelėmis, o mintis paleidžiu žodžių semantikos labirintais.
Kaip taip nutinka, kad upę pavadina Lokysta arba Žąsinu. Arba tiesiog Upe . Kas sugalvoja taip? Ar lokys maudėsi upėje, ar upė, panaši į žąsino kaklą? O Upė – ypatinga, ar visai jokia?
Kai tariu Kamajai – matau galybę nendrių su rudomis burbuolėmis, šnarenamas vėjo ir skleidžiančiomis aksominį kvapą – ar ten auga nors viena nendrė? – niekada Kamajuose nebuvau.
O juk kažkas kažkada sugalvojo tuos pavadinimus. Juk ne vakar ir ne užvakar. O kiti juk  irgi sutiko taip vadinti…
Žodžių semantika – dažna mano kelionių palydovė, o vakarojimai terasoje – neatsiejama vasaros dalis. Seniai bekepiau pyragą. Kepu pyragą su slyvomis.Vienos pyragas su slyvomis Skaityti toliau

Paskutinis braškių įvartis

 

Paskutinį įvartį pramiegojau. Aš, stebėjusi beveik visas pasaulio futbolo čempionato rungtynes, per paskutinį įvartį lūžau. Atsimerkiu – 1-0. Nesakysiu, kad sirgau už Vokietiją – labai jau jie sausi ir nemeniški, bet šaunuoliai – nugalėtojų neteisia. Pusfinalį Vokietija-Brazilija stebėjau Berlyne –  jie verti pergalės, nes visa tauta pamišusi dėl futbolo.
Tėtis replikuoja – argi čia futbolas – čia bulių kautynės… Va, anksčiau tai buvo…Keksiukai su braškėmisPyragėliai su braškėmis
Buvo ir pražuvo – dabar viskas kitaip – kas žino ar geriau.
Po ketverių metų spektaklis tęsis – gal su naujais vadais, gal su naujais veidais, bet nepakartojamas, suvienijantis visą pasaulį, belaukiantį įvarčių.
Pramiegotas paskutinis įvartis nueis užmarštin kaip ir besibaigiančių braškių kvapas – skubu mėgautis optimistiška spalva, gaiviu skoniu ir svaiginančiu kvapu. Skaityti toliau