Laukai nugelto rugiais, miežiais, avižomis – saulė sunokino dar ne taip seniai žaliavusius javus, nuauksindama neaprėpiamus plotus išdidžiai liūliuojančių laukų. Ganau akis pakelėmis, o mintis paleidžiu žodžių semantikos labirintais.
Kaip taip nutinka, kad upę pavadina Lokysta arba Žąsinu. Arba tiesiog Upe . Kas sugalvoja taip? Ar lokys maudėsi upėje, ar upė, panaši į žąsino kaklą? O Upė – ypatinga, ar visai jokia?
Kai tariu Kamajai – matau galybę nendrių su rudomis burbuolėmis, šnarenamas vėjo ir skleidžiančiomis aksominį kvapą – ar ten auga nors viena nendrė? – niekada Kamajuose nebuvau.
O juk kažkas kažkada sugalvojo tuos pavadinimus. Juk ne vakar ir ne užvakar. O kiti juk irgi sutiko taip vadinti…
Žodžių semantika – dažna mano kelionių palydovė, o vakarojimai terasoje – neatsiejama vasaros dalis. Seniai bekepiau pyragą. Kepu pyragą su slyvomis.
Vienos pyragas su slyvomis ( turėtų būti su vyšniomis)
5-8 mėlynosios didelės slyvos arba apie 400 g vyšnių
180 g minkšto sviesto
140 g cukraus arba cukraus pudros
4 kiaušiniai
200 g miltų
1 a š kepimo miltelių
sauja migdolų lapelių ( vis pamirštu nusipirkti, tai beriu saulėgrąžas arba moliūgo sėklas)
cukraus pudros pabarstymui
Formą (kepiau visokiose – pavyksta puikiai) išklojame kepimo popieriumi.
Slyvas perpjauname per pusę, išimame kauliuką ir kiekvieną puselę supjaustome dar į 3-4 dalis.
Minkštą sviestą išsukame su cukrumi iki baltų putų.
Plakdami po vieną įmušame kiaušinius.
Į miltus suberiame kepimo miltelius ir persijojame .
Tešla gaunasi sunki, bet puri. Sukrečiame į formą. Norimais raštais sudėliojame slyvas odelėmis į viršų.
Apibarstome migdolų lapeliais arba moliūgų sėklomis, saulėgrąžomis
Kepame apie 30-35 minutes (patikriname mediniu iešmeliu) 170-180o orkaitėje.
Atvėsusį apibarstom cukraus pudra.
Na, toks Pyragas – tikrai ne pyragiukas ar pyragėlis. Atsikandi gabalėlį ( net mano katinas kėsinosi paragauti ) ir burnoje pajunti turintis lobį. Sodrumą išblaško rūgščiai aitri slyvos odelė.
Kas sugalvojo slyvą vadinti slyva o ne, tarkim, drambliu?
ma'da'mos 