Marinuotas žiobris, kvepiantis džiazu

Žiedų žiedai, kvapų kvapai skleidžiasi saulėje – regis pajunti kiekvieno kvapnaus žiedo skonį,  pro primerktas blakstienas stebėdint spalvų ir saulės žaismą.
Tikrai ne metas barškinti kompiuterio klavišais🙂, todėl kaupiasi nuotraukos, pabėga patiekalų įspūdžiai.
Vasara.
Pagaliau tas išsiilgtas būties ir rūbų lengvumas, pasisėdėjimai terasose, pasikepinimai saulėje ir kepamų šašlykų kvapai🙂 (štai kodėl armėnai už mus balsuoja per euroviziją :)).
Lėkštėse – šaltibarščiai. Tik ne pas mus – jau kažkada rašiau, kad matyt esam ne lietuviai, nes nei šaltibarščių, nei tušintų kopūstų, nei šašlykų , nei cepelinų🙂 – nebent po kartą per metus , kad įsitikintume, kad tai ne mūsų maistas. Ir toliau spaudžiu sūrius, varvinu jogurtus, juos marinuoju, trinu žoles ir užsiimu vėjais.
Betgi buvo vyro gimtadienis (kurio jis kaip visada nešvenčia :)) – reikėjo sužibėti🙂.
Net nežinau nuo kurio „žibalo“ pradėti.
Gal nuo vyriškiausio, nors subalansuoto ir moterims🙂 – kitaip marinuoto žiobrio (jau vieną marinavimo būdą buvau aprašiusi ).
Kadangi žvejai lepina savo laimikiais, prisipirkau žiobrių (po 4 Lt), ešerių (kad juos kur), uotų (su ikrais – mmmm…). Bedarinėdama žuvis prasikrapščiau pusdienį ir nusprendžiau, kad kuo pigesnė žuvis, tuo daugiau darbo🙂
Iš žiobrių ir ešerių galvų išviriau  žuvienę ( kad net šaukštas joje stovi )  iš žiobrių papilvių ir negražių filė paruošiau kukuliukus – vėrinukus, o nugarėles užmarinavau.

Marinuotos žiobrio nugarėlės

2 kg žiobrių – 1 kg žiobrių filė su odele – 800 g žiobrių nugarėlių ( tik 8 lt ir keletas valandų darbo :))
1 stiklinė cukraus
3 v.š. rupios druskos
1 v.š. kmynų
2 v.š. džiovintų krapų (nežinau ar vertėtų juos keisti šviežiais – marinuoti reikės bent parą, gali pradėti rūgti)

Užsidedame pirštines , pasiimam aštrų peilį ir imamės žiobrių.
Žvynai nusilupa labai lengvai – gulsčiu peiliu nuo uodegos braukiam lig galvos – net nesispraigo (ne taip kaip ešeriai).
Galvas, stuburus ir uodegas – į puodą. Lai verda porą valandų. Jei dar turite ir kitokios žuvies – bus puiki žuvienė.
Nors rinkausi didesnius žiobrius, bet keletas ir smulkesnių pasitaikė. Kadangi filė labai jau plona – nulupam odą ir, kartu su papilvėmis, sumalam – puikūs maltinukai (aš ruošiau mažučius kukuliukus, kuriuos patroškinusi , pamoviau su alyvuoge ant medinio pagaliuko)

Žiobrių nugarėles paliekam su odele.
Pasidarom cukraus, druskos ir kmynų mišinį. Saujelę beriam ant dugno ir sudedam vieną sluoksnį žiobrių. Vėl užberiam mišiniu, krapais ir vėl dedam sluoksnį žuvies. Taip susluoksniuojam visą pasiruoštą žiobrį – paskutinis sluoksnis turi būti mišinys su krapais.
Uždengiame lėkšte ir dedam į šaldytuvą bent parai (iš tiesų tai jau ragavau tą patį vakarą :)).

Po paros žiobrio nugarėlės plaukioja marinate. Kvapas – tikrai ne žuvies. Pamenu tokius YSL kvepalus „Jazz“ su kmynų šleifu🙂
Nupilam marinatą ir sudedam odelėmis ant virtuvinio popieriaus, kad susigertų skysčio perteklius. Dalį sudedam į dėžutę ir įdedam į šaldymo kamerą, o kitą dalį – į šaldytuvą (jei spėjote :)).
Valgom kas kaip sugalvojam. Aš paruošiau užkandėlę su žaliomis salotomis, namine (aišku namine :)) duona ir žalumynų rutuliukais. Žalumynų pastos receptas jau aprašytas, tik šį kartą ne iš meškinių česnakų o iš krapų ir kalendros .

O jei užklys netikėti svečiai , nešini alumi (pvz. Memel Brau :)), ištraukite iš kameros marinuotą žiobrį, įskypai papjaustykite – štai jums ir žiobrio karpačio🙂

Kaip sako mūsų draugas ,atsinešęs alaus – „kapiec kaip skanu“…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s