Nubėgau patikrinti ar nepražydo patvory žibutės… Ne, tik zuikiakrūmis keliais žiedais pasipuošė. Na ir kas , kad Naujieji rytoj , o naktį nuo fejerverkų bus kaip prie Staliningrado – dabar gražu ir žalia – ar ne žalia spalva reikia puoštis arklio metams ?
Turguje moteris klausia pardavėjo:
– Kur jūsų arklys?
– Koks arklys ? Aš parduodu triušį – į ką jūs žiūrite ?
– Kaip tai į „ką“ ? Žiūriu į kainą….
Labai norėjau suspėti šiandien parašyti Jums – tiems, kurie verčia mane stebėtis lankomumo stulpeliais, tiems, kurie prisijungia prie facebook‘o, tiems, kurie gamina ir valgo (ir vaikams siunčia :)), tiems, kurie tik pasvajoja.
Didžiulė laimė man bendrauti su Jumis (net ir tyliai :))
Skubu pasidalinti turbūt labiausiai pavykusiu šiemet patiekalu – paštetu su sviesto plutele . „Paštetas“ skamba kaip „triušis“, o čia – Arklys … 🙂
Paštetas (putėsiai) su sviesto plutele ( po riekutę 20 asmenų )
Net ir iš pusės normos gaunasi nemenkas paštetas
1 kg vištos kepenėlių
300 ml pieno
4-5 kiaušiniai (jei dideli, tai 4 )
200 g sviesto
2 nedideli svogūnai
2 – 3 skiltelės česnako
100 ml maderos arba saldaus vyno
40 g romo arba džino ( gali būti ir brendis )
1 lapkotis saliero (nebūtinai)
druskos, pipirų mišinio, raudonėlio, čiobrelių
Plutelei:
300 g sviesto
druskos ir stambiai maltų įvairių pipirų (po ½ a š )
Puiku paštetą pasiruošti iš vakaro, kad spėtų atvėsti ir sutvirtėti.
Kepenėles užpilame pienu ir paliekame valandėlei pastovėti.
Į keptuvę įpilame truputį aliejaus, suberiame smulkintus česnakus, svogūnus, salierą, prieskonius, druską. Kai lengvai apkepa, supilame maderą (labai tinka naminis vynas ) ir romą (ar kitą stipresnį alkoholį – net ir rakija čia tiktų ). Paliekame troškintis tol, kol skystis beveik išgaruoja.
Į virtuvinį kombainą (arba gilesniame dubenyje – su smulkintuvu) dedame numirkytas vištos kepenėles ( bandžiau ir iš kalakutų kepenėlių – puikiai ), beriame druską, po vieną kiaušinius, supilame išlydytą sviestą, patroškintas daržoves. Gauname visiškai skystą masę.
Nukošiame per sietelį – truputį padėkite su mediniu šaukštu, o jei sietelis labai smulkus, kiek įmanoma pratrynę, vėl pasmulkinkite smulkintuvu.
Kekso formą išklojame kepimo popieriumi ( bandžiau folija – nepatiko ).
Supilame paruoštą masę. Viršų uždengiame folija.
Formelę įstatome į didesnę formą su vandeniu ir kišame į 140 O orkaitę 1 valandai. Tada reiktų pamatuoti gaminio temperatūrą – ji turėtų būti apie 65 O. Bandžiau ir aš su savo termometru, bet nelabai susikalbėjau, todėl 1 valandą pratęsiau dar 20 minučių . Temperatūra svarbi tam, kad paštetas nepapilkėtų ir būtų rausvas, bet pagalvojau, kad geriau – saugiau.
Paštetą paliekame nakčiai ( arba bent kelioms valandoms ) šaldytuve subręsti.
Plutelei – sviestą paliekame pusdienį kambario temperatūroje – nebandykite jo kaip nors šildyti – jis turi būti natūraliai minkštas. Suberiame druską ir stambiai maltus pipirus – aš tikrai jų nepagailiu.
Išverčiame paštetą į lėkštę ir nulupame popierių.
Dedame sviestą ir stalo peiliu paskirstome, kad susidarytų lygi plutelė.
Dar kuriam laikui dedame į šaldytuvą, kad sviestas apstingtų.
Tada lekiame į Rimi, nusiperkame šviežios Ciabatos arba duonos su alyvuogėmis, pakepame orkaitėje ar tosteryje, atsipjauname gabalėlį pašteto ir išjungiame kalorijų bei cholesterolio skaitiklius.
O varge, kaip skanu. Purus ir lengvai salsvas paštetas su sodriai pipirine plutele, traški duona, taurė vyno ar bokaliukas alaus. Sudie, razumėli… susitiksim Naujais…
ma'da'mos 