Aplieta aviečių sultimis

Saulė, besistumdydama su lietaus debesimis, dovanoja vaivorykštę. Kaskart ją užtikusi danguje , džiūgauju – ryškių spalvų puokštė iš dangaus – lyg nematomo menininko dovana.
Ar ir jums šis ruduo atrodo neįprastai žalias?
Gal  nevertėjo tos vasaros keiksnoti -saulės nenudegintos pievos rasos lašeliuose žėri sodriu smaragdu.
Šis mano ruduo- avietinis.

„Purpurinis vakaras varva,
Lyg aplietas aviečių sultimis…“ (pritaria man maestro V.Kernagis)

Iš dainos žodžių neišmesi, kaip ir aviečių iš šio rudens. Kažkas tame skonyje yra Tokio, kažkas magiško. Skaičiau, kad suvokiant kvapą ir skonį, svarbūs du momentai – vienas, tai kvapas, patenkantis pro nosį ,kitas, tai kvapas , išeinantis pro nosį, prieš tai apsukęs ratą ir palikęs signalus mūsų smegenyse. Kartais malonus kvapas ne visada reiškia gerą skonį (pvz. kava), o nemalonus kvapas, išeidamas pro nosį, dažnai duoda signalą „skanu“ (pvz.smirdulis sūris :)).Nustatyta, kad tik šokoladas ir levandos yra vienodai malonios ir įkvepiant , ir iškvepiant.
Pulčiau ginčytis. O kur gi avietės?
Avietes gali uostyti, liesti, dėti į burną ar į sulčiaspaudę, grožėtis. Jos visada ir visaip yra tobulos:-)
Ir kas gi nenorėtų uždaryti tą skonį, spalvą ir kvapą į buteliuką, kurį atidarius lyg džinas pasklistų purpurinis vakaras…

Aviečių acto padažas

600 ml acto (gali būti obuolių, vynuogių  arba tiesiog actas :))
500 g aviečių (kupinas puslitris )
500 g cukraus

Dar reikia 5 dienų kantrybės ir nuo pusvalandžio iki valandos pozicijos netoli viryklės🙂.

Taigi, supilame actą ir avietes į 1,5 ar 2 litrų talpos stiklainį. Uždengiame dangteliu ir pateliūskuojame. Stiklainį statome kur tamsiau, ir karts nuo karto, prisiminę, vis paplakame.

Po 5 dienų tokio malonaus bendravimo (avietės išsiskaido į atskirus grūdelius ir atrodo, kad rankose laikytumėte stiklainį nerealios spalvos ikrų), stiklainio turinį perkošiam per marlę.
Supilam į puodą ir , subėrę cukrų, viriname ant pačios mažiausios ugnies. Nereikia ištisai maišyti, bet , jei sukiojatės virtuvėje, tai karts nuo karto mediniu šaukštu pamaišykite, vis patikrindami ar nuo šaukšto laša, ar jau varva. Kuo ilgiau virsime, tuo padažas bus tirštesnis. Nepamirškite, kad atvėsęs padažas taps  dar tirštesniu.

Šį padažą naudoju ant visokiausių salotų – tas švelnios rūgštelės, salsvo kvapo ir avietinio atspalvio derinys, net pačias paprasčiausias salotas paverčia karališkomis🙂, ant troškintų ar pakepintų moliūgų, obuolių, kepto panyro.
Tai tiek vasaros energijos kiekviename lašelyje…

Kol kas namuose kiti kvapai neužgožia avietinio, nes viskas valgoma su aviečių sultimis🙂.
Ir jogurto gėrimas (truputis kepintų sėklų mišinio, truputis medaus, natūralaus jogurto ir aviečių sulčių ), ir virtinukai jomis užpilami, ir panna cotta.
Išspaudas, kurios lieka nuo sulčių (sultis manau galima išspausti tik su lėtaeige sulčiaspaude arba rankiniu būdu) sudedu į stiklainį ir baltai užberiu cukrumi. Susidaro dar natūralaus sirupo, kurį galima paversti namine trauktine (iš dukros jau išklausiau pastabas apie nelegalių alkoholinių gėrimų gamybą ir laikymą :)).

Dar turguose apstu aviečių. Skubėkite mėgautis !!!

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s