Žolinių clafoutis

Vasara mane prarijo .
Bandžiau priešintis, bet galop – pasidaviau. Įsisukau į vasaros ritmą su svečiais, visada per ilgai užsitęsiančiais pavakarojimais, oro ar žydinčio vandens pakeiksnojimais , belaukiant tos tobulai vasariškos dienos…
Sandėliuke baigia džiūti šluotos įvairiausių žolynų,o  šaldytuvo kamera jau seniai nustojo suvokti, kad į ją  vis dar telpa…
Jau Žolinės. Mano gražioji pieva  baigia nužydėti visais savo aukštais (manoji pieva – 3 aukštų :)) ir spalvom, o smilgos, pasidavusios vėjui, svyra laukdamos rudens.
Mano fotoaparatas  atsisakė fiksuoti gėlių spalvas, virtuvės kvapus ir vasaros nuotaikas, todėl ne tik gimtadienio tortas liko prisiminimuose.  Bet gimtadieniui dovanų gavau knygą –
David Lebovitz „Saldus gyvenimas Paryžiuje „ – patyrimų turėsiu visiems metams🙂.

Patyrimas Nr.1

Slyvų ir aviečių clafoutis (jau vien žodis „clafoutis“ glosto ausį :))

O reiškia – plakta tešla su vaisiais – Prancūzijoje ją plaka nuo 19 amžiaus. Nuostabus patyrimas ! Jau išbandžiau ir vienokias proporcijas, ir kitokias – kaip beruoštum, rezultatas puikus🙂 (negi ruoši tiksliai pagal receptą :))

450 g mėlynųjų slyvų ( dėjau 900 g)
115 g (puodelis) aviečių – dėjau 0,5 litro
60 g sviesto ( dėjau 100 g ) + truputį formos ištepimui
3 dideli kiaušiniai (dėjau 5 vnt)
70 g (1/2 puodelio ) miltų – dėjau 1 stiklinę
1 a.š. vanilės ekstrakto ( visai nedėjau – nepakenčiu ekstraktų, bet  ir netrūko – ir slyvos, ir avietės tokios kvapnios…)
100 g cukraus (dėjau nepilną stiklinę )+ 2 šaukštai pabarstymui
330 ml pieno (aš pyliau 0,5 l ir dar truputį naminio pieno )

Keramikinę formą (manoji ovali 32×22 cm ) gerokai ištepam sviestu.
Nuplautas slyvas perpjaunam pusiau, išimam kauliuką ir dedam į formą perpjautąja puse . Taip užpildom formos dugną ( kadangi aš  turėjau daugiau slyvų, dėjau antrą sluoksnį ).
Užberiam avietes (koks kvapas…)
Dubenyje išplakam kiaušinius. Supilam lydytą ( bet nekarštą) sviestą, suberiam miltus. Gerai išplakam. Eilė vanilės ekstraktui ( jei linkę tokį naudoti ).
Suberiam cukrų. Išplakam.
Galiausiai supilam pieną. Išplakam.
Plakinį supilam ant vaisių.

Kepam 30 minučių 180 laipsnių karčio orkaitėje.
Praėjus pusvalandžiui, išimam formą iš orkaitės (rekomenduojama išimti su visa orkaitės lentynėle, kad nepažeistumėt trapios  kepinio  struktūros ).
Apibarstom keliais šaukštais cukraus ir vėl kepam 30 minučių.

Vėstančiais vasaros vakarais, namai prisipildo nuostabiai kvepiančia šiluma. Labai skanu valgyti šiltą, bet jau elegantiškai atsipjauti  tai nepavyks. Jei jums pasisekė ir liko gabalėlis clafoutis kitai dienai , galėsite palyginti šiltų ir šaltų skonių puokštes.
Vieną kartą kepiau su mažiau pieno – nutarėm, kad per nelyg jaučiasi kiaušiniai – toks kiaušininis stangrus likeris su vaisiais🙂, labiau panašus į pyragą. Kai pyliau daugiau pieno,  cukraus luobelė nesulaikė burbuliuojančių slyvų – gal jų reikėtų dėti mažiau🙂 (reikėtų laikytis autoriaus recepto :)).
Žinau, kad bandysiu su kitokiais vaisiais, kol jų yra – lietuviškų ir kvepiančių.
Tikiuosi, kad ir sekantys patyrimai bus tokie pat nesudėtingi ir linksmi – jau vien tariant – klafuti – jauti slyvų burbulų sproginėjimą…

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s