Grundalų invazija

Jau kurį laiką pajūryje – naujas reiškinys – grundalų gaudymas.
Grundalai – neseniai mūsų vandenyse atsiradusi žuvis. Tikėtina, kad atsirado su didžiųjų laivų atplukdomais balastiniais vandenimis . Ji plėšri ir gyvybinga – žvejai pasakoja, kad minta uotų ir plekšnių ikrais. Liaudyje dar vadinama „byčiokais“🙂
Ant Palangos tilto vaizdelis toks: petys į petį, vyrai su moterimis (degtinėlėss irgi netrūksta :)) ,kiekvienas įmerkęs bent po kelias meškeres, lupa grundalus. Juos gaudo netgi ant jų pačių mėsos🙂. Žvejyba šio proceso gal ir nepavadinsi – įmeti, trauki, įmeti, trauki …  tiek kartų, kol visos atsineštos talpos prisipildo bukasnukių žuvų.
Turim tradiciją, pavasarį nuo kranto pagaudyti plekšnių. Sulaukėm gero oro , tinkamo vėjo ir išsiruošėm su visa manta prie jūros. Užmetam – kimba. Netgi aktyviai. Traukiam – grundalai. Nei vienos plekšnės. Vieni grundalai…

Man ta žuvis pasirodė labai panaši į nemenką dalį mūsų tautiečių, atvykusių į Palangos kurorto atidarymą – kad ir laukiami, bet vis tiek svečiai. Tačiau dauguma svečių taip atsipalaiduoja tik iškėlę koją iš automobilių, kad tampa besaikiais ir triukšmingais saulėgrąžų gliaudytojais . O jeigu dar ir fejerverkas pažadėtas – sudie, razumėli… Jūroje – grundalų invazija, palei jūrą – tuščių butelių.
Žvejai kalba, kad gamta pati sukurs atsvarą grundalams. O aš tikiu, kad kada nors evoliucionuos ir tie „semkių“graužikai, negalintys paeiti be butelio rankose – matyt jų balansas taip nustatytas – kitaip pargriūtų…:)

Išklausiusi įvairiausių rekomendacijų kaip gaminti grundalus,  nusprendžiau kepti juos orkaitėje.

Orkaitėje kepti grundalai

Manau, kad paprasčiausiai būtų buvę šias žuveles pavolioti miltuose ir kepti keptuvėje – kaip dauguma žvejų patarė,  bet padariau „švelniau“🙂
7 vnt. grundalų – apie 500 g išvalius ir nupjausčius uodegas bei galvas (manau iš galvų turėtų būti puiki žuvienė, nes galvos mėsingos )
druskos
1 morka
svogūnų laiškų
1 saliero stiebas
1 a.š. sviesto
2-3 v.š. grietinės
citrininių pipirų

Grundalus išvalom, nupjaunam galvas ir uodegas (galim virti žuvies sultinį). Padruskinam . Aš taip paruoštas palikau kelias valandas šaldytuve, bet galima kepti ir iš karto – man nieko nėra baisiau kaip persūdyta ir perkepta žuvis – geriau tegul ji būna savo skonio ir struktūros.
Kai išėmiau iš šaldytuvo, nuploviau, nes, kaip ir uotai ar plekšnės , padruskinti gleivėjasi.
Į keraminės formos dugną sudedam padrožtą morką,  nepjaustytus svogūnų laiškus (galvos neturėjau :)), pasmulkintą salierą, šaukštelį lydyto sviesto.
Ant daržovių dedam grundalus.
Grietinę atskiedžiam 150 ml vandens, įberiam truputėlį druskos, citrininių pipirų. Dar labai tiktų krapai. Padažiuką supilam ant žuvies.
Formą uždengiame folija ir kišame į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių. Po 20 minučių, nuimame formą – jei padažas burbuliuoja, po 5 minučių galim jau ragauti.

Garnyrui – ryžiai su salotomis. Net ir tos morkos su svogūnais iš formos dugno tiks .

Ragaujam. Mmmmm… Nuostabu. Anytai panašu į ledinę,  man į uotą – sultinga , salsvo skonio, burnoje tirpstanti. Odelė kietoka, todėl neišdžiūna net ir kepama orkaitėje. Ašakų beveik nėra , o stuburas lengvai nusiima.
Puikus atradimas – ne veltui nuo tilto visi pilnus kibirus tempia🙂. Dar sako, kad rūkytos labai skanu –  tikiu tuo.

Naujas skonis, naujas atradimas🙂
Net ir katinas riaumodamas iš kito kiemo pareina. Ir jis norėtų paragauti🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s