Pražydę koldūnai

Turiu įtarimą, kad daug kas nevalgėt per Užgavėnes blynų🙂.
Dar nespėjo žiema sunaikinti sniego likučių , o jau vėl sninga… Vėjas ir baisi drėgmė lyg rentgeno aparatas persismelkia iki kaulų. Brrr…
Akys ilgisi spalvų, formų. Nosis – to prabudimo kvapo, kai uostai ir jauti, kaip skleidžiasi kiekvienas lapas ar pumpurėlis. Oda – tos nekaltos spindulio glamonės ,už kampo pasislėpus nuo vėjo.
Deja, orų prognozės pavasario dar nežada – ypač pajūry. Kol nesušils didžioji bala, bus drėgna ir šalta🙂.Ta Lietuva tokia nedidelė – juk galėtume organizuoti akciją – pavasarį visi suvažiuoja , sulipa į jūrą ir savo kūno (tik odos :))  temperatūra pašildo vandenį – taip ir sezoną pailgintumėm. Rudenį – įkaitę pajūrio gyventojai grąžintų šilumą žemynui🙂. Utopija? Techninės utopijos su laiku dažnai virsta realybe ( kelionė į Mėnulį), tik socialinės utopijos dar neturi pavyzdžių:).

Taip besiilgint gėlių formų, mano virtuvėje atsirado koldūnai –rožytės🙂

Koldūnai, pavirtę gėlėmis (22-25 vnt)

Tešlai reikės:
3 stiklinės miltų
3 v.š. aliejaus
1 stiklinė verdančio vandens

Įdarui :
500 g faršo (rinkausi jautienos su trupučiu kiaulienos, bet tiktų ir kalakutienos faršas)
1+1 nedideli svogūnai
keletą skiltelių česnako
1 a.š. grybų arba sojos padažo
1 pomidoras
1 maža cukinija
½ nedidelės paprikos
6-10 pievagrybių galvučių
1 stiebas saliero
kelios saujos brokolio žiedynų
druskos, pipirų

Pradžioje pasiruošiam faršą, kad įsiskanintų, kol būsim užsiėmę su tešla.
Į dubenėlį sudedu faršą, smulkiai pjaustytą nedidelį svogūną, česnaką, grybų arba sojos padažo šaukštelį, druskos, pipirų ir vandens (apie 100 ml). Vandens kiekis priklauso nuo to, kokį faršą naudojate. Faršas neturi būti kietas – turi būti toks tepamas. Uždengiame ir paliekam.
Ruošiam tešlą.
Išbandžiau keletą tešlos rūšių koldūnams, bet šioji tešla – nuostabi. Vienas malonumas ją minkyti ir kočioti, o paruošta tampa lengva ir minkšta (nebent mėgstate kietą koldūnų tešlą).

Į dubenį suberiam miltus, supilam aliejų ir po truputį – verdantį vandenį. Galite maišyti mikseriu – kad rankų nenudegtumėt, o galite po truputį pilti vandenį ir minkyti. Pradžioje  tešla atrodo nei šiokia, nei tokia, bet paminkius ji tampa  švelni, elastinga ir aksominė.
Uždengę, dedam į šaldytuvą, kad pilnai atvėstų.
Per tą laiką pasiruošiam likusias daržoves. Jos gali būti įvairiausios – gal tik kopūstų nedėčiau:)
Į plataus puodo dugną sudedam : pjaustytą svogūną, smulkintus pievagrybius, brokolį, papriką, saliero stiebą, cukiniją, pomidorą. Apibarstom druska, pipirų mišiniu, užpilam aliejaus arba dedam gabalėlį sviesto.
Formuojam rožes.
Pasibarstom stalą miltais, iš tešlos suvoliojam dešrą, atsipjaunam gabalėlį tešlos (žiūrėkite nuotrauką) ir iškočiojam 7-8 cm pločio ir apie 20 cm ilgio juostelę. Ji neturi būti tobulai lygi – gamta nemėgsta tiesių linijų🙂, o ir dviejų vienodų žiedų nebūna🙂
Ant juostelės viršutinės dalies užtepam faršo, „užklojam“ tešla, ją perlenkdami pusiau (gal aiškiau nuotraukoje).
Susukam ritinuką, kurio galą užkišam po gėlės dugneliu. Jei rožė gavosi labai jau „teisinga“, spustelėkit lapelius iš viršaus, kad kiek užsiriestų.
Taip susuktus „žiedus“, sudedam į puodą ant daržovių, kurias truputį pakepinam, o po to užpilam vandeniu, kad apsemtų. Koldūnų nereikia pilnai apsemti vandeniu – tik apačią – vanduo „burbuliuodamas“ pats pasieks pumpurų viršų.

Nuostabus patiekalas ! Lengvutė tešla , truputis mėsytės, troškintos daržovės ir aromatingas padažas – viskas viename puode. Gražu pažiūrėti ir skanu valgyti🙂
Per Gavėnią mėsytę galima(reiktų) keisti daržovėmis.
Leiskite koldūnams pražysti🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s