Sotūs pietūs rūke

Tylu. Tik rūko lašų muzika.
Mėgstu rūką. Vaizduotė piešia tai, ką akys nori matyti. Riebus rūkas apglėbia kiekvieną šakelę ar spyglį ir, neišlaikęs savo svorio, teškiasi į žemę.
Toks oras – natūrali veido kaukė🙂

Mintyse dar vaikštau po Londoną🙂. Aišku, neaplenkiau ir išgirtųjų parduotuvių. Mitas, kad ten viskas pigu. Ten dirbantiems – galbūt, bet tas vaizdas, kai glėbiais velkasi ant savęs bevertį šlamštą,kai toks pasirinkimas, mane sukrėtė. Dar stebino gatvės mada. Vaizdas toks, kad kuo platesnis žmogus, tuo trumpesni ir siauresni jo rūbeliai. Nusprendėm, kad mums dar toli iki tokios laisvos saviraiškos🙂 , o draugė, išklausiusi mano londonietiškus įspūdžius tarė – laisvė –tai galimybė adekvačiai prisitaikyti esamoje aplinkoje. Džiaugiuosi už savo aplinką , nes matau ženkliai daugiau estetikos🙂
Lenkiu galvą prieš Lietuvos avalynės importuotojus, nes Londone dauguma matytų batų parduotuvėse byloja jei ne apie pasaulio pabaigą ( kuo arčiau dangaus visomis neoninėmis spalvomis), tai bent apie ateivių invaziją. Gal ir arčiau dangaus, bet tikrai pavojinga gyvybei…

Angliškų patiekalų savo virtuvėje dar nespėjau paruošti – suskubau pildyti šaldytuvo spragas🙂. Mėgstu, kad šaldytuve būtų valgių, kuriuos ,reikalui esant, gali užsitepti, atsipjauti ar užsikąsti. Pasiruošiau mėgstamo pašteto, o tuo pačiu ir pietus.

Troškintos jaučio kepenėlės su bulvių koše

Iki malimo viską darau taip pat, kaip ir paštetą, tik šį kartą ne iš kalakuto kepenėlių, o iš ekologiško jaučio (įdomu būtų jį pamatyti) kepenų🙂

800 g jaučio kepenų
150 g šoninės (kiaulės)
1 svogūnas
1 didelė morka
1-2 šaukštai cukatų (arba apelsino žievelių ir cukraus)
3-4 skiltelės česnako
200 ml grietinėlės
bulvių (visada darau daugiau bulvių košės, nei galim suvalgyti – kitą dieną labai skanu apkepti)
druskos, raudonėlio, romo, aliejaus, sviesto
sauja vyšninių pomidorų

Kepenis gerai nuplaunam. Supjaustom 0,5 cm storio gabaliukais.
Šoninę supjaustom stambesniais gabalėliais ir apkepame kartu su kepenimis .
Stambiai supjaustom morką, svogūną, o česnakų galime ir nepjaustyti. Sudedame į keptuvę kartu su kepančia mėsa.
Į puodą įmetame šaukštą sviesto, sudedame viską, kas buvo keptuvėje. Užbarstome druskos, raudonėlio, sudedame cukatus (arba ¼ apelsino žievelės ir nepilną šaukštą cukraus), truputį romo, vandens – kad apsemtų puodo turinį.
Troškiname apie valandą (reikia patikrinti vis, nes kartais „ekologiškas“ būna adekvatu „ilgai ruošiamas“ :))
Kai kepenys jau minkštos, dalį jų su šonine ir trupučiu padažo  atidedu į indą ir sumalu smulkintuvu (kai rašau „blenderiu“, kompiuteris taiso į Benderiu🙂 ). Jau  turime paštetą.
Ant likusių kepenėlių užpilam 100 ml grietinėlės ir dar kelias akimirkas patroškinam, įmetę saują vyšninių pomidorų.
Išverdam bulves, ne itin sąžiningai nupilam vandenį, įdedam šaukštą sviesto, sugrūdam grūstuvu.
Supilam grietinėlę (galima ir pieną, tik jį pakaitinam) . Dar pasidarbuojam smulkintuvu ir turime sočius pietus🙂
Taip paprastai ir sočiai valgiau restorane Vienoje (vietoj pomidoro-apkeptas obuolys) . Ne Londone🙂
Bet Londone gėriau alų🙂 ir kai manęs paklausė , ar norėčiau lagerio ar elio – nepasimečiau, nes žinojau kas tai. Pasirinkau elį (ales) „London Pride“ ( mano pamokos „Gero alaus parduotuvėje“ nenuėjo veltui🙂 – jis puikiai tinka prie troškintų kepenų su padažu ir bulvių koše.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s