Londone pasvajota daržovių sriuba

Keletą dienų pabuvau pavasaryje.
Londonas pasitiko pievose žydinčiais krokais, raktelių ir narcizų klombomis, besiskleidžiančiomis magnolijomis ir svyrančiomis nuo žiedų mimozomis.
Kaip ir po kelionės į Ameriką, taip ir po kelionės į Londoną, teko laužyti stereotipinių vaizdinių mozaiką.
Pirmiausiai – dėl oro (juk ir anglai labai apie jį mėgsta pakalbėti :)). Matydama, kokie augalai žiemoja, supratau, kad dažnai pakeiksnojamas klimatas tikrai ne toks bjaurus kaip Palangoje – ko gero teks atsisakyti posakio „rūkas kaip Londone“ o priprasti prie – „rūkas kaip Palangoje“🙂

Sąžiningai apėjome istorines vietas, lankytinus muziejus. Dar turėjau draugytės Radvilės sudarytą neturistinę legendą . Nors tikrai daug ko pagal ją neaplankiau,  bet pajutau skirtumą tarp masinio turizmo ir individualių atradimų. Ir jau turiu viziją “kitam kartui”🙂
Taip ir nenuėjau į Borough turgų, kad pasijusčiau kaip Oliveris ar Beata, bet išmaklinėjau meniškąjį Farringdon rajoną, kur gyvena garbūs lietuviai. Garbiųjų nesutikau, o tų, kuriuos sutikau,  pakalbinti nesinorėjo😦
Paroda („Hotelympia 2012“, kuri buvo oficialus mūsų kompanijos tikslas) kiek nuvylė – gal todėl, kad galėjom palyginti su ankstesne paroda Paryžiuje.
Maistas bėgančiam turistui – nevykęs (drąsu būtų teigti, kad nėra puikių vietelių ,bet mes jų neaptikome, o skaniausiai valgėm libaniečių restorane🙂 ir Camden turguje, kur įvairiausių šalių virtuvės ,o valgiai ruošiami lauke). Sunku suvokti, kodėl jie valgo tai, ką valgo, bet jau trečią dieną pradėjom svajoti apie „normalią“ sriubą…🙂

Todėl , grįžusi, pradėjau nuo sriubos.

Daržovių sriuba

2 morkos
½ svogūno galvos
1 pastarnoko šaknis
1 riekė saliero šaknies
1 saliero lapkotis
¼ paprikos
1,5-2 cm čili pipiro
300 g moliūgo
300 – 400 g brokolio galva
5-6 cm poro
druska

Keista rašyti šios sriubos „receptą“. Pas mus namuose visada yra sriubos, bet rašyti apie tai, kaip viską supjaustai ir sudedi į verdantį vandenį, visada buvo juokinga. Tačiau , grįžusi iš Londono, supratau – reikia apie tai rašyti. Gal kokiam tūlam lietuvaičiui bus atradimas, kad sriubos gyvena ne vien pakeliuose ir skardinėse.
Taigi, užkaičiam 2,5 litro vandens.
Kol vanduo užverda, nuskutam morkas, nulupam svogūną, pastarnoką, salierą, atsipjaunam ketvirtį paprikos ir gabalėlį poro. Supjaustom stambesniais šiaudeliais, o porą – griežinėliais.
Į jau verdantį vandenį, beriam druskos, įmetam čili pipirą,  suberiam supjaustytas daržoves.
Kol jos verda, pasiruošiam moliūgą ir brokolį (šį kartą nedėjau brokolio koto – šiaip sriubai jis tinka, tik reikia nulupti kietą žievelę).
Po 10 minučių virimo, sudedame moliūgus ir brokolius. Paverdam dar 5 minutes.
Paragaujam. Gal mėgstate aštriau? Įsiberkite pipirų🙂. Negalite gyventi be bulvių – virkite su jomis. Trūksta baltymų – dėkite apkeptų pievagrybių.
Spalvinga, aromatinga (nors prieskonių nedėjom), lengva (nei bulvių ,nei mėsos).
Tiesiog vitaminų ir sveikatos dozė visais metų laikais🙂.
Valgau ir jaučiu, kaip traukiasi per keliones nepribaigtas virusas.

Šiandien diena, kai sėjami pomidorai. Įsivaizduojate, kiek reikia laiko ir pastangų, kol lietuviškas pomidoras taps valgomas…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s