Skonių geografija su troškinta ėriena

Pagaliau prisnigo!
Lyg vilnos karšiniu užkloti takai ir žolynai, o kaip švaru ! Sniegas, slinkdamas nuo kaimynų stogo, atrodo kaip baltasis šarpėjus, o dar vakar draugei pasakojau, kad krokai jau pasiruošę žydėti…Miškas – lyg debesėlis – ar matėte kada baltakamienes pušis?
Tęsdama skonių geografiją po Vidurio Aziją, svarstau, kad net ir pati geriausia kopija neatstoja originalo, todėl raginu į receptus žiūrėti tik kaip į kelio ženklus, o akis ir mintis paleisti po žydinčias pievas, snieguotas kalnų viršukalnes, čiurlenančius upeliūkščius ar tingiai tirpstančius varveklius.

Šiandien kelio ženklai veda link troškintų ėrienos šonkaulių.

Troškinti ėrienos šonkauliai (kiek tų šonkaulių pas ėriuką – tinka visa mėsytė su kauliukais)

Žinau, kad parašyti „ėriena“ yra gerokai paprasčiau, nei jos nusipirkti. Manau tiks ir aviena🙂

Mėsos 2-3 kg (žmogui po 300-400 g – juk su kaulais :))
5-6 dideli svogūnai
5-6 didelės morkos

Ir viskas🙂
liko smulkmenos – aliejus, druska, pipirai, kuminas (rytietiškas kmynas, bet skonis skiriasi nuo mūsiškio), kalendros, mairūno, ciberžolės, paprikos miltelių.

Kazanas – 1 vnt – tai didelis puodas iš ketaus. Aš tokio neįsigijau, tai visokius plovus ir mėsas troškinu savo storasieniuose – storadugniuose puoduose ( oi, kiek man dar visko reikia įsigyti:))

Į saują įsipilam šaukštą aliejaus ir paskirstom per abi rankas.
Tomis aliejinomis rankytėmis apgniaužom nuplautą ir supjaustytą mėsą.
Į kazano dugną per mažojo pirštelio storį (na ir ištyrinėsiu savo rankas :)) pilam aliejų ir gerai įkaitinam.
Į įkaitintą aliejų sudedam mėsą. Kiekvienas gabaliukas turi pasidengti ruda plėvele. Mėsa išskiria savo sultis – jose ir troškinam. Tų sulčių pakanka kokiai valandai vis pamaišant (uždenkite dangčiu).
Per tą laiką supjaustome svogūnus – stambokais pusžiedžiais, o morkas – stambokais šiaudeliais.
Kol dar yra mėsos sulčių, dedame į puodą svogūnus. Maišome.Uždengiame.
Dedame morkas. Maišome. Uždengiame.
Dedame prieskonius (druskos – nedėkit)
Prieskoniai iš svogūnų ir morkų (ir iš mėsos) ištraukia sultis –jose viskas troškinasi. Kai skysčio lieka nedaug, pilam verdantį vandenį, kad nepilnai apsemtų .
Druską dedam, kai mėsa pradeda minkštėti.
Kai matom, kad mėsa atšoka nuo kauliukų – išjungiam ugnį, uždengiame ir pasiruošiam garnyrą.

Pomidorai su svogūnais.
5-6 pomidorai
1 mėlynas svogūnas
druska,pipirai
Pomidorus perpjauname pusiau ir supjaustome laaabai plonomis riekutėmis. Svogūną – labai plonais pusžiedžiais (esu mačiusi, kad pjausto ir smulkiai).Pagal skonį barstome druskos,pipirų.

Petražolės su jogurtu
geras pundas petražolių (geriau būtų kalendra )
1 didelis indelis natūralaus jogurto
4-5 skiltelės česnako
druska

Žalumynus supjaustome kuo smulkiau.
Užpilame jogurtu, išspaudžiame arba labai smulkiai supjaustome česnaką. Pabarstom druska.

Ragaujam !
Taigi ir aš apie tą patį – mėsa, svogūnai, morkos – elementaru, bet kodėl taip skanu ? Tas svogūnų-morkų troškinys – lyg uogienė. Aromatinga ir sultinga mėsytė su smulkintais pomidorais ir žalumynais – oi, tokia skonių jūra.
Sutinku – ėrienos kas savaitgalį neprisitroškinsi, bet kazaną nusipirkti – reikia🙂

Oi, pamiršau – po taurelę vynuogių degtinės ir po tostą….kad jūsų galimybės susprogdintų jūsų norus…

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s