Skonių geografija su uzbekiška lęšių sriuba

Kažkodėl šiandien prisiminiau savo geografijos mokytoją – jos tikslas buvo per pusmetį mus mintinai išmokyti pasaulio politinį ir geografinį žemėlapius. Tikrindavo žinias dviem būdais – arba sakydavo šalies ar kokios įdubos pavadinimą, o mes rodydavome kur ji yra, arba mums rodydavo kokį taškelį žemėlapyje, o mes turėdavom pasakyti, kas už jo slepiasi.
Taip mano kambaryje atsirado du didžiuliai žemėlapiai o tėtis prisiimdavo mokytojos pareigas. Abudu tuos žemėlapius buvau išmokusi tobulai. Turbūt todėl ir dabar – kur bevažiuočiau ar atsidurčiau – pirmiausia turiu įsivaizduoti tą vietą pasaulio žemėlapyje.

O aš savo vaikų net dailyraščio nesugebėjau išmokyti🙂

Galvoju apie skonių geografiją – kokios tik virtuvės patiekalų tūlas lietuvis nėra ragavęs ir po to neišbandęs gaminti namuose. Pas draugę viešėjo svečiai, kilę iš Vidurio Azijos . Ne tik viešėjo, bet ir ruošė įvairiausius patiekalus. Aišku, į svečius įsiprašiau ir aš🙂. Stebėjau kaip verda sriubą, kepa mėsą ir galvojau – juk, atrodo, ir aš taip pat viską darau, bet skonis – kitoks.

Va jums ir geografija🙂
Šiandien –uzbekiška  lęšių sriuba .

Lęšių sriuba

4l  vandens
apie 700 g jautienos kumpio su kaulu
1 svogūnas
1 morka
1 čili pipiras
imbiero šaknies – kaip 2 pirštai
pundelis petražolių, mairūno (gali būti ir džiovintas), jei turite – paprikos
500 g lęšių (sriubai geriausiai tinka tokie žalsvai rudi )
4-5 bulvės
druskos, pipirų

Į didelį puodą pripilam 4-4,5 litro vandens.
Jei mėsa viename gabale – perpjaunam pusiau ir dedam virti. Kai vanduo užverda, nugraibom putas (jei mėsą pirkote ne šviežią o šaldytą – nupilkite pirmą vandenį ir užpilkite nauju).
Sumažiname ugnį iki minimumo, dedam nuluptą ir peiliu subadytą svogūną, nepjaustytą čili pipirą ir stambiai pjaustytą nuluptą imbierą.
Uždengiame dangčiu ir visą laiką verdame uždengę, kad sultinys būtų skaidrus.
Po gero pusvalandžio į verdantį sultinį įmetame stambiai pjaustytą morką, siūlu apvyniotas petražoles (kad neišsibėgiotų po puodą), mairūną, papriką (nebūtinai).
Verdame 1-1,5 valandos.
Kai mėsytė suminkštėja, ją ištraukiame iš puodo, supjaustome gabaliukais (didesniais) ir sudedame atgal į sultinį.
Išimame svogūną, morką (vaikų džiaugsmui) ir petražoles.
Įberiame druskos ir juodųjų pipirų.
Lęšius nuplauname po šaltu vandeniu ir suberiame į puodą.
Po 5-10 minučių, sudedame pjaustytas bulves (nesusmulkinkite lietuviškai – čia reikia azijietiškai – vyriškai :)). Paragaukite ar užtenka druskos.
Dar 15 minučių ir sriuba garuoja jūsų lėkštėse.

Paprasčiau nei paprasta, bet kaip skanu!!!!
Jie tai vadina pasninko sriuba (geras pasninkas su 700 g jautienos :)), bet sultinys išties labai  skaidrus  ir aromatingas. Sriuba labai lengva, bet soti (lęšiai ir jautiena – baltymų šaltinis).

Kitoje skonių geografijos pamokoje – troškinti ėrienos šonkauliukai.

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s