Lietuviško jaučio liežuvis Varšuvoje

Šį įrašą kviečiu skaityti  naująjame Ma’da’mų puslapyje – spauskite Čia

Ką vežate lauktuvių, važiuodami iš Lietuvos ?

Turbūt juodos duonos, keptą varškės sūrį, kokią lino servetėlę ar staltiesę, gintaro karolius ar pakabukus raktams. O jei važiuojat kelintą kartą į tuos pačius svečius – ką vežat? Juk nesinori nuvežti bet ką, kad tik nuvežti. Kokias įdomias lauktuves vežate Jūs?
Per ilgas kelionės valandas perskaičiau daugybę žurnalų – dabar jau žinau, kad Oksana Pikul  Simui Jasaičiui veža lašinių ir „šlapiankės“ (  ir man yra tekę vežti virtos dešros  į šalį, kur net gulbės pieno turbūt yra).
Šį kartą į Varšuvą vežiau šaltalankių ir svarainių sulčių, šalto rūkymo kumpį, pačios keptos duonos ir mamos išvirtą jaučio liežuvį. Važiavau ir galvojau – kaip čia reikėtų tą liežuvį paruošti, kad būtų  greita,  skanu, lietuviška ir bent truputį spalvota🙂

Kaip aš Varšuvoje ruošiau lietuviško jaučio liežuvį.

Liežuvį paruošti, tai beveik kaip Eglei klumpes nunešioti… Aš jį pričiupau pusiaukelėje – tarp Varšuvos ir tarp paruošimo baigtumo.
Seniau (gerokai) be jaučio liežuvio neįsivaizduodavom nei vieno „baliaus“. Dabar gi, pasidarė gerokai brangu ir prabangu.
Jaučio liežuvio paruošimas :

800 g-1 kg neužšaldytą arba atitirpintą liežuvį marinuojam – pasidarom mišinį iš 1 a.š. cukraus, 1 v.š. druskos, 3 skiltelių česnako (sutrinam arba smulkiai supjaustom), ½ a.š maltų juodųjų pipirų, ½ citrinos sulčių (galim naudoti citrinos rūgštį). Į šį mišinį galima įdėti įvairiausių mėsai tinkančių ir jums patinkančių prieskonių. Šiuo mišiniu ištrintą liežuvį , padedam į dėžutę, uždengiam ir šaldytuve galim laikyti net savaitę – pavartant ir įsitikinant, kad pakanka druskos ir rūgšties (pridėkit savo liežuvio galiuką prie jaučio liežuvio – išskirtinai nemaloni procedūra, todėl aš dažniausiai būnu nusiteikusi pasikliauti nuojauta :)).
Verdam liežuvį taip pat iš anksto – geriausiai iš vakaro, nes tai užtrunka apie 2 valandas. Į puodą su verdančiu vandeniu dedu morką, svogūno galvą, lauro lapą ir juodųjų pipirų grūdelių. Kartas nuo karto pastebėkite, ar liežuvis verda pilnai apsemtas – jei ne, tai papildykite vandens. Liežuvis būna išviręs, kai bedant šakute, ji lengvai įsminga. Išimam liežuvį į dubenį ir užpilam šaltu vandeniu ( gerokai pilam – kad atvėstų ir lengviau nusiluptų odelė). Nulupame odelę,  dedam į šaldytuvą  , kad susistovėtų (dėžutėje arba uždengtame dubenėlyje).
Valgyti galima kaip mums labiausiai patinka – šaltą – su krienais ar majonezo padažu, daryti užpiltines, patroškinti su grietinės padažu  – aš nusprendžiau paruošti liežuvį su krienų ir grietinėlės padažu ir apkeptomis trispalvėmis daržovėmis.

Jaučio liežuvis su krienų ir grietinėlės padažu :
800-900g žalio jaučio liežuvio užtenka 5-6 asmenim (nepasvėriau kiek nuverda)
1 a.š sviesto,
2 v.š krienų,
100-200 ml grietinėlės ( jei ruošite 2 asmenim – užteks 100 ml)
žiupsnelis druskos, pipirų

Trispalvės daržovės :  (2 asm.)
400g moliūgo
½ galvos brokolio
apie 10 vnt vyšninių pomidorų

Pasiruošiu daržoves. Moliūgo minkštimą supjaustau stambesniais kubeliais (formą pasirinkite patys – aš norėjau, kad ne tik spalvos būtų įvairios, bet daržovės skirtųsi ir savo forma ) ir padruskinu, kad išsiskirtų sultys. Brokolį apverdu keletą minučių, kad suminkštėtų. Vienoje keptuvėje ant aliejaus pradedu kepti moliūgo gabalėlius – kai pradeda minkštėti, sudedu apvirtus brokolius ir paskiausiai – vyšninius pomidorus. Apibarstau jūros druskos ir pipirų mišiniu.
Tuo pačiu metu, kitoje keptuvėje, svieste apkepu juostelėmis supjaustytą liežuvį, supilu grietinėlę ir dedu krienus. Tų krienų būna įvairiausio charakterio – jei jūsų turimi – lengvi, tai dėkite 2 šaukštus, jei griežti – užteks šaukšto. Truputėlis vandens, jei grietinėlė riebi – jei neriebi, o norisi tirštesnio padažo – keptuvės šonelyje įberkite ½ a.š. miltų ir po truputį „įveskite“ į padažą.

Tiek daug prirašiau, o iš tiesų – viskas paprasta ir greitai paruošiama ( jei jau turite išvirtą liežuvį :)). Spalvingos daržovės pagyvina cepelinišką liežuvio spalvą, o krienai suteikia gyvumo „slidžiam“ jo skoniui.
Nors lenkai valgo Fliakus ( jie ruošiami iš jaučio skrandžio vidinės dalies ), į virtą jaučio liežuvį žiūri  su nuostaba – „ir šitai valgoma?“…

Tai tokie lietuviški delikatesai…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s