Kaip Kolumbas atrado Žiobrį

Kaip smagu bent kartais pabūti Kolumbu – ir visai nebūtina atrasti naujas žemes. Kitą kart užtenka naujo potyrio, naujo kvapo, naujo žvilgsnio – ir jau jautiesi lyg  naujas žemes atradinėtum.
Savo virtuvėje vis atrandu ir atrandu. Šio rudens atradimas – žiobris iš Baltijos jūros. Tai žuvis, priklausanti karpinių šeimai. Stambiais žvynais, plokščia pilka nugara.Visą laiką apie šią žuvį buvau tokios nuomonės, kad ji valgoma tik vytinta ar džiovinta, tačiau žvejai papasakojo ir kitų žiobrio paruošimo būdų, primygtinai siūlydami pirkti ir pabandyti.
Pabandžiau. Patiko. Gal sugundysiu ir jus🙂

Šį kartą – Marinuotas žiobris. Bandžiau ir vienaip ir kitaip marinuoti, bet labiausiai patiko pagal seniai girdėtą totorišką receptą marinuojant lašišą (jos nusipirkti gerokai paprasčiau :))

Marinuotas žiobris:


2 vnt. žiobrių ( apie 800g -1 kg )
1,5 – 2 vnt. citrinų
druskos, cukraus
Pirmiausiai išvalau žuvį – nuskutu žvynus ( jie nusiskuta labai lengvai – nuo uodegos su peiliuku braukiant iki pat galvos nusilupa- tikrai nereikia vargti ir neprisispraigo visa virtuvė). Išmetu vidurius ir iš galvos išpjaunu žiaunas. Nupjaunu galvą, uodegą ir nuo kaulų nuimu filė. Ant lentelės filė pasidedu oda žemyn ir, laikydama už galiuko (galima prismeigti su šakute), peilio pagalba, nuimu odą.  Žuvies galvą, uodegą, kaulus ir odą dedu į puodą ir verdu žuvienę, bet apie ją – kitą kartą.

Žiobrio filė susipjaustau kiek įstrižais gabaliukais.

Nutarkuoju 1 citrinos žievelę, pačią citriną perpjaunu pusiau.

Į indą su dangteliu ( gali būti plastmasinė dėžutė arba stiklinis plokštesnis indelis) sluoksniuoju : žuvies sluoksnis, citrinos žievelių, druskos ( visai nemažai – tarytum pirmos snaigės, bet ne reta kruša), labai mažai cukraus, užspaudžiam  truputį citrinos sulčių. Vėl sluoksnis žuvies, citrinos žievelių, druskos,cukraus, citrinos sulčių. Taip susluoksniuojate visą žuvį. Tada užspaudžiam citrinos sulčių tiek, kad paviršių vos apsemtų.
Pagal originalų receptą reikėtų sluoksniuojant dėti svogūno griežinėlius ( bet jau tada ir degtinytė nepamaišytų :)). Tiktų ir krapai, bet aš linkusi geriau jų šviežių užsibarstyti.

Jums įdomu kur ašakos? Tos, kurias radau prie stuburo – jau puode, o kitų nesijaučia. Pati žuvis riebesnė už šviežią silkę ( jos ne visada būna sūdytos🙂 ).

Dedam į šaldytuvą.Po valandos  vis  ieškom priežasčių patikrinti, kaip sekasi žiobriui. Kai pradedi ragauti, nebegali sustoti – taip gaivu ir šviežia.

Pabandykite – nenusivilsite !

4 mintys apie “Kaip Kolumbas atrado Žiobrį

  1. Žiobris-pigi,bet laaabai skani žuvis.Ačiū už įdomų receptuką.Negi tikrai ašakų nesijaučia?O jau nuotraukos gražumas…Pasirodo prieš miegą,į tokius puslapius lįįst negalima-seilės tįsta…

  2. Atgalinė nuoroda: Vėlyvi pusryčiai arba sumuštinis su kiaušiniu, avokadu ir marinuota lašiša « ma'da'mos

  3. Atgalinė nuoroda: Marinuotas žiobris, kvepiantis džiazu « ma'da'mos

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s