Kepta menkė su žolelių plutele

Yra posakis, kad įpratimas blogiau už prigimimą.

Daugelį metų turėjau įprotį penktadienį pradėti su „Stiliaus“ žurnalu – kol neišspręsdavau kryžiažodžio, negalėdavau minčių nukreipti į darbus🙂 . Nesu kryžiažodžių fanė, bet šitą sprendžiu visada . Ir kas nutiko ? „Stilius“ dabar išleidžiamas antradieniais! Nebeliko ženklo, kad atėjo penktadienis, kai imi galvoti – ką veiksi savaitgalį, ką gaminsi, ką į svečius pasikviesi o gal pas ką įsiprašysi į svečius, ar tiesiog su vyno taure įsitaisysi ant sofutės…Ir visai nesvarbu, kad seniai visas žinias galima paskaityti internete, tačiau kaip malonu po pusryčių perversti šviežutėlį laikraštį…Neatsisakykime mielų įpročių – juk tai gyvenimo uogienė🙂.

Šiandien papasakosiu visai ne apie uogienę (ir ne apie moliūgą :)), o apie žuvies dieną. Kažkodėl sovietmečiu žuvies diena buvo ketvirtadieniais ( matyt, kad krikščioniškai nepasninkautumėm penktadieniais ). Po savaitės darbų  mūsų virškinimas būna pavargęs, o ir prieš savaitgalį pravartu neapkrauti skrandžio. Gyvenantys pajūryje turi galimybių nusipirkti tikrai šviežios žuvies (o kai įpranti prie jos skonio, tikras vargas nusipirkti ne tik ką ištrauktą iš jūros- vėl tie įpročiai :)). Neseniai mačiau dokumentinį filmą , kuriame teigiama, kad žuvis sveikiausia tik visai šviežia arba greitai užšaldyta – laikymas ant ledų, nesustabdo įvairiausių parazitų dauginimosi, kurių yra žuvyje. Šiandien ruošiu šviežutėlę menkę.
Kepta menkė su žolelių plutele : 2 asmenims reikia:

  • 300g menkės filė  ( apie 800 g nevalytos menkės )
  • 3 v.š miltų
  • 1 kiaušinis
  • 2 a.š. žolelių pagarduko (pastos)
  • aliejaus kepimui
  • ½ stiklinės ryžių
  • 4 vidutinių pomidorų
  • druskos, pipirų, šafrano, raudonėlio

Pirmiausia užverdu vandenį ryžiams. Įpratau  kruopų nevirinti – nuplautus ryžius suberiu į pasūdytą vandenį, įberiu šafrano, palaukiu kol užvirs, pamaišau ir išjungiu ugnį. Uždengiu dangčiu ir palieku bręsti. Šį kartą naudojau tradicinius ryžius – po 10 min jie jau buvo paruošti. Nupyliau vandenį o ryžius palikau kiaurasamtyje pridengusi puodo dangčiu.
Jeigu perkate neskrostą menkę, būkite atidūs – menkė labai greitai genda, todėl įsigyjate ne iš žvejų, geriau rinkitės menkės filė. Šiuo kartu menkės nesūdau – užteks druskos iš žolelių pagarduko. Užberiu truputį pipirų mišinio ir pavolioju 2 šaukštuose miltų. Išplaku 1 kiaušinį su šaukštu miltų ir vandens. Į plakinį įdedu 2 šaukštelius žolelių mišinio (apie jį rašiau vakar). Jei tokio neturite – susmulkinkite blenderiu pundelį krapų su skiltele česnako,druska ir aliejumi. Žuvies gabalėlius panardinu į plakinį ir kepu su 3-4 v.š. aliejaus ant mažos ugnies – turi ir žuvis perkepti ir plutelė nesudegti (naudoju dangtį su skylutėmis). Apkepame iš abiejų pusių.

Kol žuvis kepa, į kitą keptuvę įpilu porą šaukštų aliejaus, truputį pipirų, druskos, cukraus ir sudedu skiltelėmis pjaustytus pomidorus. Jie išleidžia savo sultis ir labiau pasitroškina nei pakepa. Užberiu žiupsneliu raudonėlio. Vietoje pomidorų galite patiekti bet kokių jums patinkančių, bet geriau šiltų, daržovių.
Taip iškepta žuvis labai sultinga – plutelė neleidžia menkei išsausėti, o žolelės suteikia ne tik puikų skonį, bet ir nuostabų kvapą. O kokios spalvos !

Linkiu, kad įprotis valgyti šviežią žuvį, būtų ne tik penktadieniais🙂.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s