Marinuoti moliūgai ir moliūgienė

Ačiū už pirmuosius komentarus ir receptus – nuostabus jausmas, kai atsiliepia į tavo mintis. Tikiu, kad bendraujančių ratas tik plėsis. Atrodė – juk kai patinka sukiotis virtuvėje ir sekasi tai daryti – turėtų būti visai nesudėtinga visa tai aprašyti. O…! Iš tiesų suguldyti viską į gramus, pasirodė ne taip ir paprasta. Labiausiai norėčiau sušukti – nežiūrėkit į receptus, arba juos skaitykit tik tam ,kad šautų į galvą idėja kaip tai, kas pas jus šaldytuve ar parduotuvių lentynose, sujungti į patiekalą,  sukviesiantį jūsų šeimą ar draugus prie stalo. Dar labai norėčiau, kad virtuvėje nedirbtumėte, bet kurtumėte ir mėgautumėtės – spalvomis, formomis ir kvapais.
Čia mane taip įkvėpė pirmieji komentarai, nors planavau rašyti apie ką kita…

Taigi, tęsiu moliūgo dorojimo istoriją. Siūlau ir jums pabandyti (galima laikyti ir kaip atsargas žiemai). Šio marinato receptą man davė pusseserė Rima – profesionali šeimininkė, patikinusi, kad su šiuo marinatu galima konservuoti įvairiausias daržoves.
Marinuotas moliūgas : marinatui reikės 1 l vandens     (nurodysiu ir 6 l vandens)
50 g cukraus   ( 300 g cukraus )
50 g druskos   ( 300 g druskos )
90 g acto          ( 0,5 l acto)
pipiriukų (aš turėjau lauktuvių iš Kambodžos, bet gali būti patys įvairiausi) žiupsnelį, lauro lapą, jei norite – džiovintų prieskonių.
Moliūgą (apie 1 kg ) susipjausčiau kubeliais (galima riekutėmis ar kaip jums šauna į galvą).Nuskutau 1 morką , riekutėmis supjausčiau 1 pomidorą (galima būtų kokios žalios paprikos įdėti, kad gražiau būtų). Viską sudėjau į 1,5 l stiklainį ir užpyliau verdančiu marinatu. Pridengiau dangteliu ir palikau atvėsti. Reikia pasilikti supjaustyto moliūgo dar papildyti stiklainį iki viršaus.Marinatą nupilam, vėl užverdam. Šią procedūrą kartojame 3 kartus – kai užpilam trečią kartą, jau užsukam dangtelį pilnai.


Taip, reikia laiko tokiam marinavimui, bet tuo metu, kai marinatas stiklainyje aušta, galima pasiruošti Moliūgienę : šį kartą jai reikėjo –
4-5 obuolių
1 kg moliūgo
2 apelsinų minkštimo
1 apelsino žievelės
1 stiklinės cukraus
1 a.š. cinamono ir 1 a.š. prieskonių mišinio (kardamonas,imbieras, gvazdikėliai, juodieji pipirai – apie šį mišinį kitoje temoje)


Moliūgą supjausčiau tarkele, skirta bulvių lazdelėm, obuolius (nuluptus ir be sėklų)- skiltelėmis, norėdama, kad būtų ne vienoda forma. Apelsinų žieveles nupjausčiau taip, kad lengvai galėčiau išpjaustyti minkštimą, o iš žievelių išviriau cukatus (apie juos rašiau prie moliūgų apkepo). Užbėriau cukrų, prieskonius (jei jums prieskoniai neskanu, tai ir nedėkit).Sumaišiau ir palikau puode, kad atsirastų sulčių.  Kai vėl reikėjo palaukti, kol atauš marinatas, pažiūrėjau, kad sulčių išsiskyrė pakankamai – užkaitinau moliūgų-apelsinų-obuolių masę ir palikau bręsti (kad ir per naktį). Kai jau pasiruošiam stiklainius, užvirinam moliūgienę ir ant mažos ugnelės paverdam 5 min – labai makaluoti nereikia, tik stebėkit, kad nepritrauktų. Apelsine ir jo sultyse esanti rūgštis, neleidžia sutyžti nei moliūgams nei obuoliams, todėl ji netampa tiesiog koše.  Tokia moliūgienė papuoš kiekvieną blyną (net ir bulvinį, kuriuos Žemaitijoje valgo su uogomis ).

Nuotraukytėje pridėjau tokį  indelį su žalia mase – čia ne iš pykčio pažaliavusi moliūgienė, čia šaldytuve pražiopsotas pundelis mairūnų ir krapų – juos susmulkinau, užbėriau druskelės, skiltelę česnako ir alyvuogių aliejaus – puikus pagardukas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s