Pradziu pradzia

Sveiki visi – mamos ir damos, jauni ir pabuvę, visi – norintys ir turintys ką papasakoti, kuo pasidalinti ir gal pasimokyti.

Rašau pirmas eilutes savo tinklaraščiui Madamos ir jaučiuosi lyg prieš egzaminą – daug žinau, daug skaičiau, praėjau gyvenimo mokyklas, užauginau vaikus (parašiau lyg būčiau kokį dešimtį užauginusi – iš tiesų tik du ), bet vis tiek kinkos dreba.

Namiškiai drąsina – jei pavyks, turėsi įdomų užsiėmimą, jei ne – paliksi vertingų patarimų ir receptų vaikams ir anūkams.

Už lango įsismarkaujantis ruduo, kurortai pasibaigę – pats laikas i namus.

Kad ir ką beveikiau gyvenime, buvau tvirtai įsitikinusi, kad namuose privalo būti paruošti pusryčiai, pietūs, vakarienė. Neseniai vaikai papasakojo, kad su draugais juokdavosi – pagal pusryčiams skirta valgį galėdavę žinoti kuri savaitės diena… Žiūriu i savo šeimą ir suprantu, kad teisingai elgiausi (nors dažnai ir  nelengva būdavo :)) – visi sveiki ir laimingi, gebantys dirbti, mąstyti ir kurti.

Daugybę kartų su draugėmis esame padejavusios – oi, vėl vakarienė – nebeturiu fantazijos ką ruošti… Jūs taip nesakėt? Tai turbūt esat retas svečias savo virtuvėje …arba vaikščiojantis receptų rinkinys (noriu žaismingai ir linksmai rašyti, bet kol kas taip bukščiai ir drebančiai gaunasi).

Receptų – galybė. Kokį tik leidinį paimsi, ar dirstelsi į visagali internetą – visur kyšo receptai. Pati turiu labai gražiai išleistų knygų, kaupiu savo mėgstamus žurnalus, kad atėjus įkvėpimui tvarkytis, išsiplėšyčiau lapus su valgių aprašymais ir suguldyčiau į segtuvą. Turiu ir savo receptų knygą – gavau iš sesės Kalėdoms tokią visą gražią su vyšniniu kaspinu – surašiau viską tvarkingai ir visada turiu ją po ranka. Juk kartais visai netikėtai išgirsti ką nors nepatirto ir naujo.

Kiek žmonių, tiek įpročių, skonių, patirčių. Mačiau laidą apie indiškus valgius – pagal jų tradicijas, gaminant patiekalus, jų negalima ragauti. Dažnai save pagaunu, kad išverdu sriubyte ir pamirštu paragauti. Paragauju – puiku , bet čia jau matyt įgūdžiai , nes tikrai pamenu save klausiančią anytos – o kiek tas žiupsnelis druskos…Močiutė vis bardavo mamą, kad pati visą gyvenimą dirbusi viešojo maitinimo įstaigose, dalyvavusi galybėje parodų ir turėdama meistro vardą, nemokydavo manęs gaminti. Aš atšaudavau – ateis laikas ir visko išmoksiu…. Man visada būdavo įdomiau pačiai ką nors sugalvoti (juk taip lengviau🙂 . Taip jau nutiko, kad nutekėjau i šeimą, kur vasaros metu kasdien buvo kepami keli pyragai svečiams,

sukamas kastinis. Daug išmokau iš anytos, o ji vis neužmiršta pagirti manęs🙂 (sako – tavo sriubos tai man per smarkios, o mėsyte tai pats tas )…

Kaip gimė pavadinimas?

Su drauge apie mums įspūdingas moteris sakydavom “na, tokios madamos” ,o dabar tas žodis iškilo, galvojant apie mamas ir damas, iš kurių tikiuosi sulaukti atsako ir palaikymo.

Ko galima būtų tikėtis iš manęs?

Idėjų kaip ir kur pirkti, ką iš to pagaminti – greitai, ekonomiškai, sveikai ir skaniai. Čia pradžiai. Dėl tolimesnių planų nejuokinsiu dievulio.

Atsikvėpiau. Pirmas žingsnis padarytas.

Einu doroti milžino moliūgo ir kvepiančių sveikata svarainių. Geltona geltona.

 

2 mintys apie “Pradziu pradzia

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s