Napoleono tortas – ant keptuvės

Labai mėgstu stebėti (draugė vis prisimena mano pasakojamus serialus iš kelionių autobusu ar troleibusu per visą miestą iki Saulėtekio).
Šį kartą mano stebėjimo objektas – mažutėje parduotuvėlėje „Bobos Daržas“ Vilniuje , dvi damos.
Tos damos – mažučiukės dailios senučiukės, su dailiais paltukais, skrybėlaitėmis ir mažutėmis rankinėmis elegantiškai raukšlėtose rankose. Sesės. Viena į kitą kreipiasi malonybiniais vardais. Perka arbatą ir po gabalėlį Napoleono torto. Kiekviena moka iš savo mažučių piniginių išrinkusios visus metalinius pinigus. Sako – „su sese vis ieškom tokio torto, kokį valgydavom jaunystėje, tokio, kokį seniai kepdavo mama“. “Napoleonas“ vyresniems sukelia begalinius prisiminimus – nuo 1812 metų žygio į Rusiją, Lietuvoje likę su tuo vardu sietinų vietų (kalnas Napoleono kepurė, ąžuolai, pušys, namas ir net kodeksas).
Mano prisiminimai  – iš lietuvių kepyklėlės Nebraskoje , JAV (Lithuanian Bakery ), kur 3 svarų (apie 1,5 kg) tortas kainuoja beveik 25 dolerius. Dabar kepyklos šeimininkai daro mažučius torčiukus “Lithuanian Tortes“, kurie parduodami visoje Amerikoje, jei užsisakai iš katalogo “Omaha Steaks“(4 torčiukai kainuoja 29,99 $ – dabar 12.99 $). Toje kepykloje kepama ir duona su raugu, ir naminiai sausainiai, plikyta duona, batonai. Tačiau ne tai mus privertė ašaroti – toje mažoje kepyklėlėje pasijutom labiau lietuviais nei jautėmės iki tol.
Mano receptas – Napoleonas ant keptuvės.

“Madamų“ teniso turnyras

Tuo pačiu metu, kai Londone vyko didžiojo kirčio Wimbledono teniso turnyras , Palangoje vyko „Madamų“ teniso turnyras 🙂
Šiokių tokių skirtumų tarp šių turnyrų buvo 🙂
Londone žaidė ant tikros žolės, mes – ant sintetinės. Wimbledon‘o turnyro prizinis fondas – virš  16 milijonų svarų, o mes pačios už aikšteles susimokėjom – kad tik pažaisti proga yra.  Į mus  pažiūrėti nebuvo atvykę karališkos šeimos nariai , bet mes pačios jautėmės kaip karalienės – bėgančios, nušilusios, bet labai patenkintos ir laimingos.
Taip, šis turnyras Palangoje vyko pirmą kartą ( Wimbledonas  vyksta nuo 1877 m :)) ir pavadinimas prilipintas, kad nereikėtų sakyti „tas“, „anas“. „Madamų turnyras“ skamba gal ne itin sportiškai, bet labai jau moteriškai ir išdidžiai :).
Palikusios žydruosius ekranus su Rodžerio ir Endžio rungtynių transliacija, sulėkėm į „Madamų“ finalą. Po dviejų valandų įnirtingos kovos, Ingrida nugalėjo Jurgitą.
Iš tiesų, tai visos jautėmės nugalėtojomis : kad sugalvojom, kad susiorganizavom, kad laimėjom ir pralošėm, kad pykom ir juokėmės.
Po finalo ir balius buvo . Ir braškių (Wimbledon‘o turnyro metu suvalgoma ne vieta tona braškių, apipiltų grietinėle ) buvo, tik be grietinėlės, ir šampano buvo , o nuotraukas ir įspūdžius iš Wimbledono parvežė vyras 🙂

Žinoma, buvo ir tortas 🙂
Ilgai svarsčiau kokį tortą galėčiau padaryti , kad tiktų ir prie vasaros ir prie sporto, kad nereiktų ilgai virtuvėje sukiotis – juk geriau kamuolį pamušti 🙂

Braškinių desertų pynė

Braškių metas.
Vieniems tai apmokamas darbas arba verslas , kitiems – malonumas valgyti.
Nepriklausau nė vienai pusei – nei augintojų, nei valgytojų.
Pati nežinau kodėl susiklostė tokie nevykę santykiai su visų liaupsinama uoga :). Būdavo net iš troleibuso išlipu, jei kas vežasi iš sodo pintinėlę braškių. Vien nuo kvapo subloguodavau. Per sezoną suvalgydavau po 5 uogas , bet tik tokias „ledines“ – kai gali nusižiūrėti lysvėje, įsitikinti kad priėjus arčiau vis dar  išvaizda gundanti, nusiskinti, perlieti vandeniu ir … gerokai save įkalbėjus, užsimerkus praryti. Kaip vaistą.

Niekada nesupratau – braškės su šampanu, arba dar žiauriau – su plakta grietinėle.
Arba turgelyje , kai siūlo paragauti. Br…
Kaip kareivis – pirkau, tryniau, sukau, šaldžiau – šeimyna tikrai nejuto , kad jų nevalgau (dukra, beje, irgi nevalgo). Užtai galiu vien pasižiūrėjusi pasakyti, kurios uogos lietuviškos ir skanios. Praktiškai, esu braškių someljė 🙂

Tačiau aną pavasarį, kai geležies mano kraujyje buvo nerasta, po truputį prisijaukinau braškes ir aš :). Paskaičiau, kad 5 didelėse braškėse yra 80 mg vitamino C, 20 mg kalcio, geležies, A, B ir E vitaminų. Pradžioje suimdavau pirštais braškę, pateliūskuodavau vandenyje, užsimerkdavau, užspausdavau kvapą ir mažai kramčiusi prarydavau :). Šiandien pačiai juokinga. Kas rytą minu į turgelį ir parsivežu trapių, sultingų, raudonų uogų (braškės yra vienintelis vaisius, kurio sėklos išorėje).

Keletas desertų su braškėmis

Akcija – Datulių tortas

Po darganų ir rūko – rasotas rytas ir saulėta diena.
Regis , šnara ir šnabžda patvorio gėlynas – kiekvienas lapelis, nusipurtęs sniego ir slogios drėgmės likučius, tiesiasi į saulę. Kiekvienas tulpės, kroko ar narcizo daigas puikuojasi išgyvenęs šalčio ir kurmio atakas.
Rudenį prikaišau visus pašalius įvairiausių gėlių (negali nepirkti, kai tokius grožius pardavinėja su „akcija“ :)), o pavasarį jau būnu pamiršusi ką ir kur – nepaprastai smagu stebėti, kaip kas ir iš kur išlenda :).
Koks gajus žodis „akcija“. Dirsteliu, ką sako Vikipedija : akcija  – tai 1.vertybinis popierius, akcijų turėtojui suteikiantis turtines ir neturtines  teises ; 2. (lot.actio – veikimas) kurių nors tikslų siekianti politinė, diplomatinė veikla. Ir galvoju – akcijos parduotuvėse – politika ar diplomatija? Ir tikslai kokie ?
Lentynos parduotuvėje net mirga – gali pasijusti tikru akcininku. Pastebiu, kaip žmonės, įeidami į parduotuvę, pasiima tuos akcijų žurnalus ir lyg su žemėlapiu rankose, leidžiasi į orientacininkų varžybas. Ar jums neatrodo, kad dėl to magiško žodelio  namuose atsiranda  nebūtinų prekių, o  išleidžiame gerokai daugiau pinigų, nei būtumėm pirkę tai, ko reikėjo ir ką buvom numatę 🙂
Sutinku – ne visada. Tarkim, gėlių išpardavimams nesu atspari  – rezultatai labai džiugina pavasarį :).

Buvau neatspari datulių akcijai – labai jau gražios, švarios ir nesumaitotos. Ir pigiau 🙂
Makalavau su jogurtu. Dar liko. Padariau datulių tortą. Aišku, dar reikėjo ir šio ir to nusipirkti.
Kad ne ta akcija, juk būčiau ir nedariusi :), bet tortas vertas akcijos…

Želė tortas

Šventės didelėje šeimoje buvo puikios!
Pasidalinome dovanomis, palinkėjimais, žiniomis per giminės „Protų mūšį“. Apsidalinome ir virusu – na, ir kaip jis nesiautės, kai už lango labiau Velykos… Linkiu visiems pasveikti !
Gražios tos lietuviškos Kalėdos – kisieliaus upės, aguonų pieno marios ,- „tekėjo upeliai brangvynužio…“(čia iš lietuvių liaudies dainos )
Tikėjausi puikių ne tik patiekalų, bet ir nuotraukų – nespėjau 🙂 – visi labai išalkę buvo po pasninko. Laikau tai komplimentu, kad maisto buvo tiek, kiek reikėjo, o ne per daug. Ne viskas pavyko – labai norėjau „sublizgėti“ ruošdama žuvies putėsius – deja, puiki tik nuotrauka – reikės laukti kitos progos prisipirkti prabangios žuvies 🙂

Vaikai pasakojo, kad turi draugų, kurie nežino aguonų pieno skonio. Pas mus – tai pats būtiniausias Kūčių atributas. Anksčiau jį ruošdavo močiutė, po to aš jai padėdavau. Dabar estafetę perėmė sūnus –  juk vyriškas darbas tiek sukti mėsmalės rankeną :). Šiemet pabandėm aguonas malti su lėtaeige sulčiaspaude – efektas stulbinantis. Aguonpienio skonis labai turtingas, sodrus , o darbas vyko greitai (net grindys liko švarios :)).

Patarimai dėl aguonpienio tegul laukia kitų metų, o dukterėčia prašo, kad parašyčiau apie Želė tortą 🙂

Labai šokoladinis tortas

Ar mėgstate savo gimtadienius?
Neklausiu ,ar mėgstate gauti dovanų, gėlių ir gražių žodžių, bet kaip pasitinkate savo gimimo dieną – su džiaugsmu ar galvos skausmu?
Šiandien su draugėmis kalbėjomės šia tema. Prieš gimimo dieną paprastai organizmas būna kaži ko pasišiaušęs ir nelaimingas, apninka globalinės katastrofos nuojautos ir nugyventų metų inventorizacija. Kuo arčiau ta diena, tuo daugėja klausimų – su kuo, kur, ką ruošti, kiek kainuos – galų gale – kuo puoštis. Tiek daug klausimų dėl vieno vakaro , kai tas vakaras lyg ir turėtų būti šventė pačiam… Po kiekvieno gimtadienio sakydavau – viskas, daugiau nebešvęsiu, nes kai jau baigiu maisto programą ir galiu ramiai prisėsti, svečiai pradeda skirstytis. Bet praeina metai ir vėl galvoju – draugų su metais mažėja, todėl geriau jau paorganizuosiu vakarėlį, kol dar galim švęsti…

Vakar buvo draugės pusiau jubiliejus :). Turėjau planą įgriūti ryte su tortu į svečius. Tačiau net ir geriausi norai ne visada išsipildo, todėl tik šiandien ragavome Labai šokoladinio torto praėjusio gimtadienio proga…